sutartinas

sutar̃tinas, -à adj. (3^b) NdŽ, KŽ; Rtr, Ser 1. atliekamas sutariant, susiderinant, darniai: Viena kuopa pasižymėjo ypač gražia eisena, sutartinu dainavimu rš. Griaudėjo ne visai sutartina daina rš.

sutartinaĩ adv. Š, NdŽ, KŽ; I, Rtr, Ser: Geros velėtojos skalbdamos muša kultuve sutartinaĩ, net gražu klausyt PnmA. Varpai skamba labai sutartinai ir labai švelniai LTR(Dkk). Kitur vėl suskamba merginų tęvi balsai, traukią sutartinai LzP. Žingsniavo jie nors neišsirikiavę, bet sutartinai A.Vien.

2. vieningas.

sutartinaĩ adv. DŽ; Ser: Sutartinaĩ gyventi NdŽ. Nemokame sutartinai dirbti visuomenės darbo J.Jabl. Sutartinai kovojo ir visi kiti dalgininkai, gindami ne tik savo, bet ir savo draugų gyvybę V.Myk-Put.